Nemigos akys

Kaip greitai sutemo, akys užsimerks, kvėpavimas gilus.
Širdis taip tankiai daužos, jaučiu, kad mano miegas neramus
Tu toks šiltas, pasistengsiu prie tavęs prisiglaust stipriau
Tyliai sau ištarsiu,be tavęs nieko neturiu daugiau.

Gal sidabrinė naktis taip toli, taip šalia, tavo akyse…
Savo sparnais žemę apklos ir pažadins mane, jau užmigo diena.
Taip arti, taip šalia, tavo akyse, naktį iš miego aš pabudau
Tam, kad surast tave šalia…

Upė rasos šiltesnė nei vakar, kokia ji bus rytoj?
Tik šaltas ruduo ir nemigos akys-kodėl aš pabudau?
Kur išeit norėjau? Kur pabėgt turėjau.? Ir kur pavėlavau..?
Tik tu šalia ir man nereikia nieko, koks brangus man – supratau.