Ir leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot
Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mūs meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt
O aš norėčiau Jei aš galėčiau Slapta išvesti Tave ant salos
Kur visur saulė, Aplinkui jūra Ir tu tik man Priklausai visados
Ir Leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot
Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mūs meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt
Kur gėlės žydi Laukai žaliuoja Aplinkui palmės Gamta tik viena
Surasti noriu, Ten mūsų laimę, Aš vis galvoju, Kur yr ta sala
Ir Leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot
Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mūs meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt
Ir Leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot
Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mūs meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt
Tu nedalink gėlių spalvotų ir man vainiko nebepink
Nebėr širdy sapnų svajotų ir tu manęs jais nevadink
Nebekuždėk kaip džiaugsmo rytas, kad meilės trokšti amžinos
O, mieloji gėlėm dabinta, tavęs širdis jau nežinos
Mus meilė paliko, Meilė mus,
Mums ašaros krito, ašaros mums
Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos
Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Mus meilė paliko, Meilė mus,
Mums ašaros krito, ašaros mums
Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos
Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Tu užgesink tik man svajones, širdies skausmai, galva nutils
Aš nuo to myliu tik klajones ir tu manęs joms negrasink
Tu nedalink gėlių spalvotų ir man vainiko nebepink
Nebėr širdy sapnų svajotų ir tu manęs jais nevadink
Mus meilė paliko, Meilė mus,
Mums ašaros krito, ašaros mums
Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos
Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Mus meilė paliko, Meilė mus,
Mums ašaros krito, ašaros mums
Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos
Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Pragr.
Mus meilė paliko, Meilė mus,
Mums ašaros krito, ašaros mums
Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos
Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Mus meilė paliko, Meilė mus,
Mums ašaros krito, ašaros mums
Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos
Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Pragr.
Mes prie Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną
Nieks tikriausiai neužpyks, Kaunas – Lietuvos širdis
Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe
Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe
Pragr..
Vos tik vasara ateina, mes kelionėj traukiam dainą
Ir su linksma saulute – Žemyn upe
Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe
Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe
Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai
Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai
Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai
Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai
Pragr.
Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai
Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai
Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai
Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai
Negaliu pamiršti niekaip tavo mėlynų akių
Naktį nesapnuoti nekaliu, negaliu
Kartais rodos tu sugrįši rytą pievų takeliu
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu.
Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu
Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu
O aplinkui kiek mergaičių ir žavingų ir gražių
Bet tavęs išskirti negaliu , negaliu
Nežinau ką man daryti su tavim ir su savim
Bet tavęs palikti negaliu, negaliu
Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu
Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu
Pragr.
Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu
Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,
Bet tuo patikėti negaliu, negaliu
Skaitome gėlėtą pievų knygą Ašarų pribarstom kaip rasų
Aš sakau nupinsiu tau vainiką Ir uždėsiu ant gelsvų kasų .
Aš sakau nupinsiu tau vainiką Ir uždėsiu ant gelsvų kasų .
Tu sakau dabar tikra princesė Tavo galvą puošia karūna
Ir ant beržo kelmo atsisėdus Tartum soste būsi amžina.
Ir ant beržo kelmo atsisėdus Tartum soste būsi amžina.
Pragr.
Aš sakau princesė būsiu geras, Geras tavo draugas juokdarys
Kai atveš jaunikį paukščių dvaras Aš jo neileisių pro duris.
Kai atveš jaunikį paukščių dvaras Aš jo neileisių pro duris.
O kai jis tave išveš iš rūmų, Paskutinį kartą prie tavęs
Atsisėdęs mirsiu iš linksmumo, Plyš širdis per tavo vestuves.
Atsisėdęs mirsiu iš linksmumo, Plyš širdis per tavo vestuves.
