Paklausyk, kaip širdy man dabar neramu, be tavęs aš gyvent negaliu,
Rodos, kad ji sudužtų perpus, jei tavęs nebebus.
Pažiūrėk, kaip tave aš išmokau mylėt, negaliu šito jausmo nuslėpt,
Aš tau viską sakau atvirai, tik prašau – netylėk.
Tu savo lūpomis mane palieski, laikyk tvirtai, nedrįsk manęs paleisti
Kai tu šalia, nenoriu nieko keisti, kai tu šalia, galiu aš atsiskleisti
Apsvaigus nuo meilės, pametusi protą, man be tavęs visos dainos vienodos
Nenoriu gyvent be tavęs, nenoriu gyvent be tavęs.
Ir jeigu pasaulis šią naktį sustotų, aš noriu, kad tu visa laik tai žinotum,
Nenoriu gyvent be tavęs, nenoriu gyvent be tavęs.
Nenoriu gyvent be tavęs, nenoriu pažinti vienatvės,
Sedėti sudėjęs rankas, pamiršti, ką reiškia pilnatvė
Mes tarsi jūreivių mazgai, likimas tik gali atrišti,
O jeigu jau taip atsitiks – prisiekiu tavęs niekada nepamiršti .
Su tavim aš skrendu, drąsiai išskleidęs sparnus,
Laimę saujoj nešu, nežadu vėjais paleist,
Turime tiek mažai, bet kartu ir tiek daug,
Aš pažadu tave mylėt amžinai, net jeigu reikėtų pasaulį išbraukt.
