Kai buvo vasara tada paskutinė, tikėti nenorėjom abu
Ir baigsis meilė šį begalinė, tikėti neturėjom jėgų.
Lyg smėlis išbyrėjo tarp pirštų ir liko man tiktai tuštuma,
Norėčiau kad ta vasara grįžtų, bet deja.
Oj mergaitė balta kasa, taip mylėjau karštai tave,
Laimė truko mums per trumpai, kaip vasara išėjai.
Oj mergaitė balta kasa, pavydėjo mums net aušra,
Išsiskyrė deja keliai, širdyje liksi man amžinai.
Balti žiedai jazminų jau nužydėjo, paliko praeities kerai,
Tavęs kaip aš nieks nemylėjo, tačiau tu to nesupratai.
Tave aš amžinai prisiminsiu, nors drasko širdy man vienuma,
Norėčiau kad ta vasara grįžtų, bet deja.
