Tiek svajotas, tiek sapnuotas, pagaliau, o štai ir jis,
Su pavasariu atskrido pirmutinis bučinys.
Veidus nuplieskė raudonis, širdį plakančią girdi
Dingo medžiai, dingo žmonės, gatvėje tik jis ir ji.
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės
Pragr.
Karštos rankos susipynė, žvelgia akys į akis
Supa žemė ,kaip supynės, gatvėje tik jis ir ji
Oi senukai nesupykit, neskubėkite jų bart
Ar prisimenat sakykit, kai bučiavot pirmą kart.
Pragr.
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės
