Kai sutikau aš jį , kai rožės skleidėsi
Kai sviro po langais balti ievų žiedai
Ant kranto stovi jis , kaip angelas gražus
O tų ievų žiedus į upę meta jis
Ramunę baltąją užbūrė laimė man ,
Bet nesugrįš jinai jau amžinai .
Ramunę baltąją užbūrė laimė man ,
Bet nesugrįš jinai jau amžinai .
Užburtą jį sekiau , bet jis kaip vėjas
Nors maldavau prašiau , toli nuėjo
Ir ši gili žaizda paliko man tada
Kai savo širdyje paniekinai mane
Pr.
Ir sutikau aš jį , kai rožės skleidėsi
Kai sviro po langais balti ievų žiedai
Sugrįžk o mylimas , leisk prisiglausti
Leisk paskutinį kart ištart myliu
Pr.4x
Pragr.
Pr.4x
