Tai buvo trumpas gegužis, ne už kalnų išleistuvės,
Namus palikęs sparnus išskleis.
Turėjo būt tik romanas, jie neplanavo, taip gavos,
Galvojo meilė juk nesibaigs.
Jie ėjo, ėjo, širdį skaudėjo, ėjo, nepagailėjo, ėjo,
Ir pabaigos tokios nesitikėjo.
Ilgos naktys, blizgančios, jaunos akys, nieko daugiau nematė,
Bet yra taip, kaip yra, taip, kaip yra.
Trečias gegužis, jauni, kaip foto albumas,
Bet atpažint jau sunku save.
Dovanos megztinį iš vilnos, ko vakarais nesušildo,
Ko gėlės pamerktos nebežydės tai.
Pried.
Tiek daug gegužių praėjo, jie vienas kitą mylėjo,
Už ją ankščiau jis išėjo.
Pried.
