Atpratau aš būti vienas ir sunku man kai tavęs čia nėra (nėra)
Tu pirma ir paskutinė mintis, kuri aplanko mane (mane)
Nors aplink mane tik sienos, aš elgiuosi lyg sėdėtum šalia
Išėjai tu prieš minutę – palikai su klausimais galvoje.
Ar gali šitaip būti, pamilau tave rugpjūtį?
Ir ar gali šitaip būti, kad priklausau nuo tavęs truputį?
Aš nenoriu nieko kito…tik tavęs ir kad tai nesibaigtų.
Aš nenoriu nieko kito…tik tavęs ir kad tai nesibaigtų.
Tam kad jausčiausi laimingas man tereikia, kad tu būtum šalia (šalia)
Ir dabar nepasakyčiau, koks buvau aš prieš sutinkant tave.
Man jauku tave matyti, kaip tu maivaisi žvaigždėtam fone
Ir kartais dar bijau aš, kad geri dalykai baigias lengva.
Ar gali šitaip būti, pamilau tave rugpjūtį?
Ir ar gali šitaip būti, kad priklausau nuo tavęs truputį?
Aš nenoriu nieko kito…tik tavęs ir kad tai nesibaigtų.
Aš nenoriu nieko kito…tik tavęs ir kad tai nesibaigtų.
Nenoriu nieko, nenoriu nieko, nenoriu nieko – tik tavęs.
nenoriu nieko kito, nenoriu nieko kito, nenoriu nieko – tik tavęs.
