Baltos saulėgrąžos, pabarstytos pipirais
Tylūs vakarai ir kaimynai nebylūs
Būna, negaliu, nebenoriu, nereikia
Ką tada širdis, sakyk ką ji veikia ?
Tu, toks vienišas šitoj palaukėj
Tu taip juokingai saulėlydžio lauki
Gal kada nors, gal kažkada iki laiko pabaigos
Mes susitiksim, gal nesulauksim šitos valandos
Gal kada nors, šitaip netyčia būsim artimi
Juoksimės verksim, tik nekalbėsim nes būsim užburti – meilės
Savaitės man neužtenka,
Aš įsiutus, tu net nežinai kur esu
Čia geras, o jug žadėjei surasti
Gal tai karas, dėl meilės mirt nebaisu.
Tu, mano vienišas meilės kareivi
Tu, ar žadi išvengt pažadų ?
Gal kada nors, gal kažkada iki laiko pabaigos
Mes susitiksim, gal nesulauksim šitos valandos
Gal kada nors, šitaip netyčia būsim artimi
Juoksimės verksim, tik nekalbėsim nes būsim užburti – meilės
Pragr.
Gal kada nors, gal kažkada iki laiko pabaigos
Mes susitiksim, gal nesulauksim šitos valandos
Gal kada nors, šitaip netyčia būsim artimi
Juoksimės verksim, tik nekalbėsim nes būsim užburti – meilės
Meilės
