Mes tarsi vynuogių kekės, brendom ir nokom kartu
Kilom kai viskas mums sekės, vargom ir dirbom už du
Juokėmės, verkėm, praradom, laiko audros nešami
Kol pagaliau mes supratome, kad likome tik savi
Kam mums dangus, jei turim šalia savus ,
Kam pinigai, jei atneša sėkmę draugai
Kam mums dvarai, jei šitaip gyvent gerai
Tarp seserų, brolių, tėvų , laukiančių artimų
Esam tvirti tarsi uolos, apsišarvavę savais
Tais su kuriais trynėm suolus, tais kas nedrabstė purvais
Duonos ir trupinio laimės, mes paprašykim dievų
Na o gyvenimo kainą mes įvertinsim iš savų
Pr.
+1
Kiek dar kelių nepraminta, kiek nematuota kalvų
Šventą draugystės žibintą, kelkim virš savo galvų
Kol atviri mūsų siekiai, akys žibės ugnimi
Jeigu kažko ir nespėsime, mums ranką paduos savi
Pr.
+1
Norisi šiandien pamiršti visus praeities sunkumus
Tų ko nėra prisiminti ir saulę atsukti į mus
Šventės, krikštynos, vestuvės, vėlei suartina mus
Jeigu jau esam lietuviai mes, lankykim dažniau savus
Pr. Pragr
Kam mums dvarai, jei šitaip gyvent gerai
Tarp seserų, brolių, tėvų , laukiančių artimų
