Pašauki mane, vai pašauki, kad net suaidėtų skliautai,
Nejaugi, nejaugi, nejaugi, tu nieko lyg šiol nematai?
Nejaugi, nejaugi, nejaugi, aš veltui į laimę šaukiu?
Pašauki mane, vai pašauki, pačiu nuostabiausiu vardu.
Mano namas vijokliais apaugęs, mano namas pušų šlamesį,
Kur dingai, vai sugrįžk mielas drauge, nekankinki manęs ilgesį.
Kur dingai, vai sugrįžk mielas drauge, nekankinki manęs ilgesį.
Opa, opa opa pa, juda juda Lietuva. Opa, opa, opa pa, bernužėliai su daina.
Opa, opa opa pa, juda juda Lietuva, Opa, opa, opa pa,
Ne ne ne nereikia ašarų, lai nuo medžių gailios rasos kris,
Jei sugrįžo žemėn vasara, tai ir mylimas sugrįš.
Suk suk ratelį, suk į vieną pusę, suk suk ratelį suk į vieną pusę,
Suk suk ratelį, suk į vieną pusę, pasakyk mergaite ar tu mano būsi?
Suk suk ratelį, suk į vieną pusę, pasakyk mergaite ar tu mano būsi?
Gal ir teks bučiuot, gal ir ne, ne, ne, jau labai nedrąskai žiūri jos į mane,
Gal ir teks myluot, gal ir ne, ne, ne, gal pavyks prišaukti šia daina skambia.
Na na na…
Pragrojimas.
Lapatai, lapatai į kalniuką, lapatai, lapatai atgalios,
Mes išgersim draugai po stikliuką ir sušuksim tris kartus valio, valio, valio.
Lapatai, lapatai į kalniuką, lapatai, lapatai atgalios,
Mes išgersim draugai po stikliuką ir sušuksim tris kartus valio, valio, valio.
Pragrojimas.
Kaip gera man sapnuot, kiekvieną dieną tavo veidą,
Kaip gera sužinot, kuo vardu esi.
O mergaite brangi, pasakyki ką jauti, aš iš pievų plačių, atnešiu tau gėlių.
Lietuje aš pirmą kartą šokant pamačiau tave, padovanojai man tada šokį lietuje,
Dovana, kurią tikrai nešiosiu savo širdyje, balti lietaus lašai man primins tave.
Slenka vakaro šešėliai į mane, aš išeisiu vandenėlio pasisemt.
Grįš iš darbo kuliamoji dulkina, iš laukų sugrįš jaunimas su daina,
Grįš ir mano mergužėlė tuo keliu, aš pasemti vandenėlio negaliu.
Grįš iš darbo kuliamoji dulkina, iš laukų sugrįš jaunimas su daina,
Grįš ir mano mergužėlė tuo keliu, aš pasemti vandenėlio negaliu.
Pragrojimas.
Jau sudeginai tu, tu, tu, netgi viltį sugrįžti,
Viskas buvo ne taip, ne taip, viskas buvo netikra.
Ir tik vienam krante liko vienatvė, jau sudeginti tiltai – mus praeitį.
Tad saule paskleiski man savo šilumą savo juoką
Vėl švieski man vėl, sušildyk rūko juostą, juostą miglų,
Vėl švieski man vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį.
Vėl švieski man vėl, pripildyk žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos,
Vėl švieski man vėl, dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįža.
Vėl švieski man vėl.
