Man kiekviena diena būna suplanuota,
Bet vien tik su tavim, ji tampa spalvota.
Nuspalvini man ją, tarsi jūrą banguotą,
Tada nebūnu savimi, nes tu vedi mane iš proto.
Taip toli nuo tavęs, dar niekada nebuvau,
Tik tau dainas dainavau ir tik dabar supratau,
Kad negaliu be tavęs, be tavo lūpų medaus
Ir kur bebūčiau vis tiek žinau – sugrįšiu vėl prisiglaust.
Gyvenime už mus likimas viską planuoja,
Bet kad nepaprastai mes to nežinojom,
Kai niaukiasi dangus ir garsiai garsiai žaibuoja,
Tikėk, kad aš ten esu ir visą tai sugalvojau.
