Atskrendu per pievą saulės nušviestu taku,
Noriu tau nuskinti gėlę kvepiančią medum.
Žiedą tau gražiausią dovanoti ketinu
Ramunėlę melsvą, nes jinai graži kaip tu.
Tau padovanosiu aš ramunės žiedą,
Nuskintą iš tolimų žalių laukų.
Kvepiantį medaus kvapu laukinėm pievom,
Kvepiantį saulėta vasara, kaip tu.
Liko tiek nedaug, tik vasaros viena naktis
Kad aš vėl išvysčiau mėlynas tavas akis.
Ar manęs tu lauki, ar ilgiesi tu manęs ?
Man ramunės žiedas paslaptį išduot turės.
Tau padovanosiu aš ramunės žiedą,
Nuskintą iš tolimų žalių laukų.
Kvepiantį medaus kvapu laukinėm pievom,
Kvepiantį saulėta vasara, kaip tu.
