Tik budės naktyje atmintis nebyli
Tik budės naktyje atmintis tu taip toli
Telefono skambutis vėl pažadins mane,
Gal šį garsą trumputį aš girdėjau sapne
Pasigirsta iš tolo šnibždesys naktyje
Gal tai pūgos kartoja kad esi kelyje.
Rodos gėlės nuvysta ir vėl pučia šiaurys
Visos viltys pabėga, užrakina duris,
Kada meilė išeina iš širdies nuskiraustos
Ir pabėga į dainą, nebebus jau kitos.
Iškeliavo iš pasaulio mūsų meilė taip toli,
Ten kur šviečia kitos saulės, kur žvaigždynai tobuli.
O laikrodžio rodyklės suksis, laikas bėgs jau tais keliais,
Nenebus jau kuo sugrįžti mūsų meilei dideliai.
La la la….
Laikrodžio rodyklės suksis, laikas bėgs jau tais keliais,
Nenebus jau kuo sugrįžti mūsų meilei dideliai.
Tik budės naktyje atmintis nebyli
Tik budės naktyje atmintis tu taip toli
Telefonas nutyla, taikiai snaudžia laidai
Įsispraudė membrana ir liūdi mūsų vardai,
Vėl šaukiu į ragelį – atsiliepk, būk gera,
Miega svetimas miestas po žvaigždėta skara
Iškeliavo iš pasaulio mūsų meilė taip toli,
Ten kur šviečia kitos saulės, kur žvaigždynai tobuli.
O laikrodžio rodyklės suksis, laikas bėgs jau tais keliais,
Nenebus jau kuo sugrįžti mūsų meilei dideliai.
La la la….
Laikrodžio rodyklės suksis, laikas bėgs jau tais keliais,
Nenebus jau kuo sugrįžti mūsų meilei dideliai.
Tik budės naktyje atmintis nebyli
Tik budės naktyje atmintis tu taip toli
Tik budės naktyje atmintis nebyli
Tik budės naktyje atmintis tu taip toli
