Šiandieną aš paimu visą pasaulį,
Padalinu jį lygiai pusiau.
Kairėj bus pietūs,
O dešinėj – šiaurė
Rytų ir vakarų mums neprireiks.
Ten stovi tu, o čia aš
Mes dar nuogi,
Mums dar nekūrė rūbų dievai
Tau šviečia mėnuo, o man, matyt, saulė
Labai tikiuosi tai greit nesikeis.
Nemokame nei skaičiuoti, nei vaikščiot,
Todėl atrodom truputį keisti,
Bet esame savo šalių kunigaikščiai
O jie dažniausiai keliauja vieni
Man kaista galva nuo žemės platumo
Ir galimybių plačiam vandeny,
O tu tiktai slepiesi už krūmo,
Kurio tikrai neturiu omeny.

2+2, man visad bus 5.
Sukurk man 3 Kanadas!
Aš pažadu tau dvi

Bandžiau atrasti žemes ir žemynus,
Kas dieną šaltoj jūroj mirkau.
Tu glostei pirštais šaltus vandenynus
Kai mažą, jaukią salą radau
Tu palietei šį žemės plotelį –
Jis keistai kvepėjo klevais
Atradusi šį naują pasaulį
Pakrikštijau savo namais.

Aš vis mirkau kitoj žemės pusėj
Atrodyt stengiaus be galo kietai
Tikėjausi, kad tu mano pusėj
Ir tik palaimins jūrų dievai.
O tu manęs paklausei:
“Kiek bus du kart du?”
Aš atsakiau, greičiausiai penki.
Sakai man keistas, kvieti savo pusėn
Aš atsakau, man geriau vandeny.

2+2, man visad bus 5.
Sukurk man 3 Kanadas!
Aš pažadu tau…