Už lango mirgės žiburiai , kol užmigs ramiai naktyje
Kai jus stebėsiu dar , kai tarp jų surasiu tave

Paliki man dainą , nors ir be žodžių juos sukursiu pati
Tik kartą veidas matytas giliai įstrigo širdy

Tu mano žvaigždė danguj  tokia tolima nepasiekiama
Tu mano snaigė delne , neištirpk prašau , dar būk jame

Aš nežinau kokiom spalvom man paveikslą rytas nupieš

Niekas tavęs iš mano širdies niekada , niekada neišplėš
Nauja diena pažadins mane iš sapno svaigaus

Langą lengvai atvėrus įkvėpsiu vėjo gaivaus

Palikai man tik dainą , nors ir be žodžių , juos sukūriau pati

Tu ją išgirsk aš taip noriu būt su tavimi

Pr.

Pragr .

Pr.