Mano draugas vieną dieną, ėjo Vasaros gatve,
Kai kažkur prie penkto namo pasigirdo galvoje,
Keistas balsas lyg tai butu kas kalbėjęs iš tiesu
Ir tas balsas jam pasakė – nuo likimo nėr vaistu.
A… jaja…oj… jojoj.. . hei… hei hei… na naj naj naj…
Ji atėjo pas būrėją, sako – kortas man išmesk,
Pasakyk man, mano fėja, ką mylėt ir ko nekęst?
Ta išbūrė jai ant pirštų, sako popieriai prasti,
Bet jei tu save pamirštum, išsigelbėti gali.
A… jaja… kaip tiki, taip ir yra,
Oj… jojoj… įsitikinsi rytoj
Hei… hei hei… kaip žiuri, taip ir matai,
Na naj naj naj… o ash dainuoju paprastai.
Ufonautai nusileido mano kiemo pakrašty
Jie visi tokie be veido ir be nuotaikos visi,
Bet jų tarpe buvo vienas, toks intelektualus
Ir tas vienas man pasakė – ko bijosi, tas ir bus.
Priedainis
Mersedesai trys sustojo, net gražu į juos žiūrėt,
Ei, mergaite, kur tranzuoji, gal galėčiau pavežėt?
Viename tylus maniakas, kitame kalbus kvailys,
Trečias siūlo pasirinkti, ar anie du, ar mirtis.
…juk visad pasirinkt gali…
Priedainis
Aš žinau, kad internete būna puslapiai slapti,
Tie, kur leidžia pažiūrėti, ką sapnuojate visi.
Šis gyvenimas nevertas, kad pamirštum, kur dangus,
Jeigu buvo pirmas kartas, paskutinis irgi bus.
Priedainis
