Mąsčiau, jeigu liūdesys turėtų lubas, aš galva jau remčiausi į jas
Turiu rast duris, turiu aš pabėgt, pabėgt, pabėgt
Kambary tapetai ant sienų pradėjo kalbėt ir mano vardą garsiai rėkt.
Turiu aš turiu iš čia pabėgt, pabėgt, pabėgt
Raktus jau paėmiau ir lipu žemyn, nebegaliu laukti. Trys, du, vienas ir
Vėjas plaukus kutena, kai spaudžiu aš pedalą
Važiuoju, kur širdis nuneš, ū-uou, ū-uou, važiuoju, kur širdis nuneš.
Per kalnus vandenynus, dykumas ir krištolo ledynus
Važiuoju, kur širdis nuneš, ū-vou, ū-vou, važiuoju, kur širdis nuneš
Važiuoju, kur širdis… Važiuoju, kur širdis…
Prilijo minčių, galva kupina, nupyliau jų pilną jūrą.
Ir vietą užleidžiu saulei, liesk mane, mane
Raktus jau paėmiau ir lipu žemyn, nebegaliu laukti, trys, du, vienas ir
Priedainis
Kuri nebijo jaust, svajot ir pasiklyst, tarp jūrų devynių
Paleidžiu nerimą į tolius
Ū, ū-ū, ū raktus jau paėmiau ir lipu žemyn
Ū, ū-ū, ū nebegaliu laukti, trys, du, vienas ir
Vėjas plaukus kutena Ū-ūou, ū-vou Ū-uou, ū-uou, o
Važiuoju, k ur širdis nuneš, ū-ūou, ū-vou, ū-vou, ū-ūou, o
