Kas ten i langą beldžiasi?
pavargęs ir sušalęs,
Tai girių paukštė braižioja
Langu stiklus, dukrele.
Tolimos žvaigždės klaidžioja
Ir žino mūsų vargą.
Kai tu užaugsi didelė,
Pagausim paukštę margą
Aš vaiką pardaviau, Dieve, ką aš padariau?
Aukštam kalnelyje, guli jos motulė.
Ne ta, man saulė kaip kadais,
Ne taip man šlama girios,
Ne ta naktis, ne tie žiedai,
Jau siela kaip numirus.
Miegok, dukrele, mes vieni keliausime per šalta pūga,
Miegok, dukrele, danguje tavo sidabro paukštė sukas.
Tai mūsų motinos, baltą veidą aš matau,
O šviesios sutemos aš sau niekad neatleisiu..
