Ar šnekėčiau, ar tylėčiau, išsiliečiau, ar kentėčiau – vis tiek blogai.
Kad ir kokią gėlę neščiau, kad ir kokį tortą kepčiau, vis tiek blogai.
Ar aš juokčiaus, ar liūdėčiau, ar stovėčiau, ar gulėčiau – vis tiek blogai.
Ar aš grįžčiau, ar negrįžčiau, ar aš lįsčiau, ar nelįsčiau – tau juk vis tiek blogai.
Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena,
Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi sėdėti viena!
Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena,
Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi vaidinti viena!
Tokį namą pastačiau, medį kieme sodinau – vis tiek blogai.
Tris vaikus užauginau, kur reikėjo, ten vežiau – vis tiek blogai.
Niekad tau nemelavau, net su uošve draugavau – vis tiek blogai.
Ką norėjai, tą pirkau, pats be nieko palikau – tau juk vis tiek blogai.
