Žavinta

Kerinčių akių miražas, man neleidžia pasiklyst nakty
Tavo sielos nuostabus peizažas, artumo jausmas mano širdy
Taip ilgai tavęs ieškojau mano mūza pamirštų sapnų
Susitiksim aš tikrai žinojau, aš su meile tavo vardą tariu.

Žavi Žavinta gėlė dar nenuskinta
Aš tavo žavu vardą išgirdau sapne
Žavi Žavinta į širdį užrakinta
Aš kelią atradau ir pamilau tave.
Tu juk tobula, tu juk tobula
Tu juk tobula miela ir artima
Tu juk tobula, tu juk tobula
Tu juk tobula ir meilei sukurta

Vėl girdžiu aš tavo juoką, tau be galo tinka šypsena
Ir bučiuotis niekas taip nemoka, Žavinta tu užbūrei mane.
Išdidi, trapi, švelnutė, mano mūza pamirštų sapnų
Aš prašau pabūk dar nors truputį, šioj nakty vien tik tai aš ir tik tai tu.