Jis viso pasaulio gėles jai nuskinti žadėjo,
O jai tereikėjo mažyčių snaigių žiedų
Ji tūkstantį kartų vadino jį saule ir vėju,
O jis tenorėjo , kad jį pakviestų vardu

Ji laiškus rašydavo jam ant įkaitusio smėlio
O jis tenorėjo tiesiog nebylios šypsenos
Jis viso pasaulio turtus dovanot jai žadėjo
O jai tereikėjo žiedelio aukso spalvos

Mažas žiedelis, aukso žiedelis amžiams sujungė širdis dviejų
Mažas žiedelis-didelis kelias, per sunkumus ir per džiaugsmus, laukiam dar jų

Jis lūpomis kaitino kūną įkaitintą rožėm, O jai tereikėjo karštos liepsnos širdyje
Ji piešė jam dangų ir viso gyvenimo grožį, O jis tenorėjo kas kartą regėti tik ją

Ji prausė lietum jo pečius jo rankas ir jo veidą
O jis tik norėjo apsvaigt nuo jos lūpų gaivos
Jis jai pažadėjo gyvybę ir amžiną rojų
O jai tereikėjo žiedelio aukso spalvos

Pr.

Kvepiančio ryto alėjoj daužėsi širdys dviejų
Jie apie meilę kalbėjo, pilną aistros bučinių
Susigraudinęs birželis puošės glamonių gaiva
Sielas sujungė žiedelis spindintis aukso spalva

Pr.+2