Nieko naujo, kiek save menu, kiek sykių klupus – keliuos ir einu.
Kur slidu, man patinka slyst už ribos, kas laukia išvyst.
Kur gilu, nebijosiu plaukt, taip geriau, nei likt ant kranto ir laukt,
Kas po to? Nesvarbu jau, į tave nuoga aš išėjau.
Žingsniai keli ir tu jau netoli,
Aš nendrė tu vėjas, vanduo jausmų krantus užliejo,
Saulė delnuose, vėjas plaukuose, aplink pasaulis išprotėjo.
Žingsniai keli ir tu jau netoli,
Aš nendrė tu vėjas, medus iš mūsų lupų liejos,
Mėnuo delnuose, vėjas plaukuose, aplink pasaulis išprotėjo.
Kaip išeiti jau nežinai, neliko nieko, tik keisti sapnai,
Apie tave – nuostabus buvai, apie mane, ar sapną tu pagavai?
Kur gilu, nebijosiu plaukt, taip geriau, nei likt ant kranto ir laukt,
O jeigu trūks vieno gurkšnio oro, nesvarbu, toks buvo mano noras.
