Naktis sidabro į marias papylė
Lig pat akiračio mėnulio takas
Lig jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį mėnesienoj plaka
Aš juos renku, aš noriu juos atminti
Tegul jie mano buityje gyvena
Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalinti
Gali ir niekados nebūti mano
O tu dabar kalbėk – ilgai kalbėki
Juk būna valandų susitikimų
Kurie praeina rodos, o palieka
Tik ilgesį ir didelį laukimą.
Iš kopų mėnuo pamažu jau kyla
Ir blykšta vandeny sidabro takas
O tavo žodžiai tartum bangos tyliai
Į mano širdy paslaptingai plakas.
O tu dabar kalbėk – ilgai kalbėki
Juk būna valandų susitikimų
Kurie praeina rodos, o palieka
Tik ilgesį ir didelį laukimą.
O tu dabar kalbėk – ilgai kalbėki
Juk būna valandų susitikimų
Kurie praeina rodos, o palieka
Tik ilgesį ir didelį laukimą.
