Sakyk kodėl ir vėl galvoju, apie gilias tavo akis?
Kodėl svaigstu, kodėl svajoju, kai tu toli ir kai arti?
Sakyk kodėl naktis man lyg diena šviesi, kai tu šalia esi ?
Kodėl dangaus skliaute pakibusi delčia, man primena tave?
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
Pragrojimas
Sakyk kodėl aš svaigų aukštį šalia tavęs kasdien jaučiu?
Kodėl skraidau laisvai lyg paukštis, aš gelmėje tavų akių?
Sakyk, kodėl tirpstu ir viską pamirštu, kai į tave žiūriu?
Kodėl kiekvieną ryt skubu atmerkt akis ir myliu pasakyt?
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
Pragrojimas
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
