Nėra dienos, džiaugsmu jaunos,
Nėra medaus dar to, kurio aš duočiau tau.
Nėra dainos šiltos, lengvos,
Tėra eilinė, paprasta pilka diena.
Nėra lietaus, nėra gėlių,
Nėra šeštadienių linksmų, namų tylių.
O kas yra? – esi tik tu,
Lyg vyturys balsu meiliu ir žodžiai trys.
Pried.
Paklausyk,- esi miela man,
Paklausyk, – tu man tokia brangi.
Paklausyk, – tave aš myliu
Ir jaučiu, jog tai mieloji tu matai.
Nėra žiedų, nėra šiltų,
Ramių naktų, kurios žvaigždėm pašviestų man.
Nėra šakų šiltų tylių,
Nėra dangaus, kur gervėm skrist reiks į pietus.
Nėra šalnų, nėra pūgų
Ir saulę į rankas ar kas įdės? – Vargu…
Tačiau yra kažkas, ko nieks…
Net ir šiaurys užpustė tris, – tai žodžiai trys.
Pried.
Paklausyk,- esi miela man,
Paklausyk, – tu man tokia brangi.
Paklausyk, – tave aš myliu
Ir jaučiu, jog tai mieloji tu matai
Paklausyk,- esi miela man,
Paklausyk, – tu man tokia brangi.
Paklausyk, – tave aš myliu
Ir jaučiu, jog tai mieloji tu matai
