Vasara, tavo dangus man kaip pasaka
Aš bėgu kopom basa basa ir skęstu jūroj nuoga.
Vasara, tavo dangus man kaip pasaka
Aš bėgu kopom basa basa ir skęstu jūroj nuoga.
Vasara, už strazdanotas šviesias dienas
Už minutes ir už sekundes už mūsų laiką ir už visus, kurie nemiega
Vasara, už tavo bučinius už žvaigždes
Kurias laikysime delnuose, už saulę, lietų ir svajones kur išsipildo
Vasara, aš apsvaigau nuo tavo kerų
Jaučiuos girta taip kaip niekada, paragavau aš tavų miškų, kaip aukso vėjo.
Vasara
Vasara neišeiki, pasiliki, dar pabūki
Man tavęs taip reikia, tu žinai
Vasara, jei išeisi man labai labai bus liūdna
Liksi širdy manoj tu amžinai
Na ir kas, kad šokti norisi iki aušros
Paliksim kūnus ir sielas čia, negaila nieko juk vasara.
