Prietema abu laimingi, ir smilkalai neužgesinti.
Prisiglausiu prie tavęs ir apkabinsiu, kad tarp mūsų nebeliktu vietos ginčui
Ant žemės rūbai netvarkingi, o už lango miesto žiburiai taip spindi,
Kad užmigti negaliu, bet kam taip rūpi.
Turim laiko mes abu lyg ryto pabūti, lyg ryto pabūti…
Tegul saulės griūva aplink, tebūnie tu meluoji,
Gera apkabinti tave, jausti kaip tu kvėpuoji,
Aš žinau, kad kartais tau irgi meluoju,
Gera man žinoti, kad mes nesam šventuoliai.
Nesam šventuoliai.
nesam šventuoliai.
Blankioj šviesoj bučiuosiu tavo odą, ir glostysiu ja lyg aksomą,
Nes žinau kaip galima jai atsispirti, neištirpti, šalia tavęs – neištirpti,
Kartosiu kad esi žavinga, ir mano marškinėliai tau tinka,
Atsiremsiu nugara į lango stiklą, net nežinai kaip man tai patinka, man taip patinka…
Tegul saulės griūva aplink, tebūnie tu meluoji,
Gera apkabinti tave, jausti kaip tu kvėpuoji,
Aš žinau, kad kartais tau irgi meluoju,
Gera man žinoti, kad mes nesam šventuoliai.
Nesam šventuoliai.
nesam šventuoliai.
Tegul saulės griūva aplink, tebūnie tu meluoji,
Gera apkabinti tave, jausti kaip tu kvėpuoji,
Aš žinau, kad kartais tau irgi meluoju,
Gera man žinoti, kad mes nesam šventuoliai.
Gera man žinoti, kad mes nesam šventuoliai.
Nesam šventuoliai.
Nesam šventuoliai.