Vėjo muziką išgirski, iš visų dangaus salų,
Jūros sapno nepamirški, tarp visų nakties žvaigždžių.
Bus dienų kaip vandenynas, kaip gaivus vilties lietus,
Tyliai tirpstantis ledynas, išsineš žiemos kerus.
Skrenda vasara per pievas, kaip vaivorykštės drugys,
Visos naktys, visos dienos, kaip šaltinio skambesys.
Skrenda vasara per pievas, kaip klajojantis dangus,
Visagalis mano laikas ir kartu su juo žmogus.
Kvepia vasara kaip Ievos, savo upėm ir krantais,
Ir bekraštės mano pievos, kils į dangų aitvarais.
Bus naktis kaip labirintas, spindinti žvaigždėm žolė,
Saulės gęstantis žibintas, lauką puošianti gėlė …
