Plaukiu laivu nors piktas vėjas
Nemoku plaukt, o bangos lieja lauk, į marias.
Bandau sustot įsibėgėjas, kur – nežinau, nes kranto nebėra, nebėra
Tylai išgirst reikia triukšmo galvoj, ją rasiu kažkur tolumoj…
Nes aš žinau, kad manęs laukia kampelis,
Kuriam užmigęs nesapnuosiu velnių, jūros vėjų piktų, nebe savo minčių.
Nes man priklauso nors ir mažas namelis, kuriam įžengęs pasakysiu radau,
Ar priimsi dangau? Ar ištarsiu radau?
Gal, aš nebejaučiu saiko, išeinu, kai nelaiko, bangos mane vis vaiko
Ten, ten kur angelai skraido, gal va ten nėra laiko, kas čia paslaptį laiko?
Tylai išgirst reikia triukšmo galvoj, ją rasiu kažkur tolumoj…
